Pereiti prie pagrindinio turinio
Agriculture and rural development

Nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje

Kovodama su nesąžiningos prekybos praktika Europos Sąjunga gerina ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje.

Nesąžiningos prekybos praktika

Įmonėms taikant vienos kitoms nesąžiningos prekybos praktiką nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, nepaisoma sąžiningumo ir sąžiningos praktikos principų. Maisto tiekimo grandinė kenčia nuo nesąžiningos prekybos praktikos dėl didelio disbalanso tarp smulkių ir stambių šios srities veiklos vykdytojų. Ūkininkams ir mažiems maisto tiekimo grandinės veiklos vykdytojams dažnai trūksta derybinės galios, kad nuo tokios praktikos apsigintų.

Todėl Europos Sąjunga nusprendė pagerinti ūkininkų, taip pat mažų ir vidutinių tiekėjų apsaugą ir nustatyti privalomas taisykles, kuriomis būtų draudžiama tam tikra nesąžiningos prekybos praktika.

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė ES direktyvą 2019/633 dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. ES šalys iki 2021 m. gegužės 1 d. direktyvą turėjo perkelti į nacionalinę teisę ir pradėti ją taikyti po šešių mėnesių.

Tai yra platesnės valdymo darbotvarkės, kuria siekiama sukurti veiksmingesnę ir teisingesnę maisto tiekimo grandinę, dalis, kuri taip pat apima gamintojų bendradarbiavimą ir rinkos skaidrumo didinimo priemones.

Kova su nesąžiningos prekybos praktika

UTP

Tam, kad pagerintų ūkininkų bei mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį maisto tiekimo grandinėje, ES priėmė teisės aktą, kuriuo draudžiama taikyti 16 rūšių nesąžiningos prekybos praktika. Šioje direktyvoje išskiriama vadinamoji juodoji ir pilkoji praktika. Nors juodosios nesąžiningos prekybos praktika visais atvejais draudžiama, pilkąją praktiką taikyti leidžiama, jei tiekėjas ir pirkėjas iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai dėl jos susitaria.

Dešimt juodosios nesąžiningos prekybos praktikos rūšių

  • Mokėjimas už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus praėjus daugiau kaip 30 dienų
  • Mokėjimas už kitus žemės ūkio ir maisto produktus praėjus daugiau kaip 60 dienų
  • Greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymų atšaukimas likus labai mažai laiko
  • Pirkėjo vienašališki sutarties pakeitimai
  • Mokėjimai, nesusiję su konkrečiu pardavimu
  • Tiekėjui perkeliama rizika, susijusi su produktų sugedimu ar praradimu
  • Pirkėjo atsisakymas raštu patvirtinti tiekimo sutarties sąlygas, nepaisant tiekėjo prašymo
  • Pirkėjo piktnaudžiavimas komercinėmis paslaptimis
  • Pirkėjo komerciniai atsakomieji veiksmai
  • Klientų skundų nagrinėjimo išlaidų perkėlimas tiekėjui

Šešios pilkosios nesąžiningos prekybos praktikos rūšys

Jos leidžiami tik jei dėl jų susitariama iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai.

  • Neparduotų produktų grąžinimas
  • Tiekėjo mokėjimas už sandėliavimą, demostravimą ir įtraukimą į sąrašus
  • Tiekėjo mokėjimas už pardavimo skatinimo priemones
  • Tiekėjo mokėjimas už rinkodarą
  • Tiekėjo mokėjimas už reklamą
  • Tiekėjo apmokėjimas pirkėjo darbuotojams už patalpų įrengimą

Šia direktyva nustatytas nuostatų dėl nesąžiningos prekybos praktikos minimalus suderinimas visose ES šalyse. Tai leis užtikrinti vienodos sąlygas, susijusias su problemų daugiausia keliančiomis tokios praktikos rūšimis.

Pagrindinės direktyvoje įtvirtintos taisyklės

Silpnesnių tiekėjų apsauga nuo stipresnių pirkėjų

Direktyvoje numatyta silpnesnių tiekėjų apsauga nuo stipresnių pirkėjų; tarp šių tiekėjų yra visi žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai, kurių apyvarta neviršija 350 mln. EUR, numatant skirtingus apsaugos lygius, jei apyvarta tos ribos nesiekia. Ji taikoma ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir platintojams, kurių apyvarta nesiekia nurodytos ribos. Ji taip pat taikoma ne ES esantiems tiekėjams ir pirkėjams, jei viena iš šalių yra ES teritorijoje.

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Perkeldamos direktyvą į savo nacionalinę teisę, ES šalys galėjo pasirinkti griežtesnes nei direktyvos nuostatas ir išplėsti jos taikymo sritį. Tačiau jos negalėjo suteikti mažiau apsaugos, nei numatyta direktyvoje.

2021 m. spalio mėn. Komisija paskelbė tarpinę šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimo ataskaitą. Iki 2022 m. gruodžio mėn. visos ES šalys šią Direktyvą perkėlė į savo nacionalinę teisę. Atnaujinta ataskaita ir susijęs 2024 m. balandžio mėn. paskelbtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas sudaro galimybę apžvelgti visų 27 valstybių narių pasirinktus direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę būdus.

Vykdymo užtikrinimo institucijos

Kiekviena ES šalis yra paskyrusi kompetentingą instituciją šių taisyklių vykdymui užtikrinti. Šioms institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai pradėti tyrimus ir skirti baudas taisykles pažeidusiems veiklos vykdytojams.

Skundai

Direktyvoje numatytos priemonės, įskaitant skundų pateikėjų apsaugą, kuriomis siekiama padėti silpnesniems tiekėjams naudotis savo teisėmis. Jie gali pasirinkti, kuriai vykdymo užtikrinimo institucijai pateikti skundą: savo nacionalinei ar pirkėjo ES šalies institucijai.

Direktyvos įvertinimas

Siekiant įvertinti priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, veiksmingumą, 2025 m. pabaigoje bus atliktas ES direktyvos 2019/633 vertinimas ES lygmeniu. Siekdami prisidėti prie šio vertinimo, Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas atlieka metines apklausas visose ES šalyse.

Ankstesnių metų apklausų rezultatus galima rasti paspaudus šią nuorodą: apklausų dėl nesąžiningos prekybos praktikos rezultatai.

Dokumentai

  • 2023 M. RUGSĖJO 13 D.
Compliance assessment: explanatory documents, transposition and conformity checks
  • 2021 M. BALANDŽIO 30 D.
Brochure: Directive on unfair trading practices in the agriculture and food supply chain
  • 2021 M. BALANDŽIO 30 D.
Factsheet: Directive on unfair trading practices in the agriculture and food supply chain
OSZAR »